Nematomas gedėjimas nutrūkus nėštumui

Gedulas po persileidimo pasižymi specifiniais ypatumais [112]. Visų pirma, persileidimo atveju gedulas dažniausiai yra socialiai nuneigta netektis [90]. Tai vidinis, išoriniam pasauliui nematomas procesas. Teigiama, kad po persileidimo gedulas pasireiškia ~90 proc. moterų ir jam būdingas liūdesys, depresija, kaltės jausmas, šokas ir neigimas, somatinis distresas, bejėgiškumas, miego sutrikimai, apatija, susidomėjimo netekimas, seksualinė disfunkcija, apetito praradimas, pasimetimas laike, pyktis bei susierzinimas, emocinis labilumas, silpnumo jausmas, jėgų praradimas, prasta dėmesio koncentracija, pralaimėjimo, nesėkmės jausmas, pasikartojančios svajonės apie kūdikį, negalėjimas sugrįžti prie įprastinių veiklų, situacijų, primenančių apie nėštumą, vengimas (atsiribojimas nuo artimųjų, draugų, vengimas būti vietose, kur susiduriama su besilaukiančiomis moterimis ar kūdikiais ir pan.), abejojimas savo moteriškumu ir savivertės problemos ir kita [113].

Taip pat po nutrūkusio nėštumo gedulo patirtis gali būti specifinė ir dėl to, kad tai yra ypatingai kūniškas išgyvenimas, siejamas su fiziniu skausmu, tuštumos, kaltės, gėdos, stigmos, savasties dalies ar apskritai tapatumo praradimo jausmais [114].

Siekdamos paaiškinti realybę ir sumažinti įtampą, moterys neretai daugybę kartų permąsto persileidimo istoriją, svarsto apie priežastis ir ieško kaltės objekto, o jo neradusios dažniausiai priekaištus bei visą pyktį nukreipia į save ir savo kūną [90]. Tiriant komplikuotą gedulą, pastebima, kad jo rodikliai yra itin aukšti tarp moterų, kurios patyrė medicinines intervencijas dėl nesivystančio nėštumo ir diagnozuotos vaisiaus patologijos [115].

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad naujas nėštumas ir sėkmingai sulauktas kūdikis galėtų išspręsti šiuos sunkumus ir palengvinti gedulą, svarbu suvokti, kad moteris gedi būtent šio konkretaus prarasto kūdikio, ir naujas nėštumas, nors ir nukreipiantis mintis ar sušvelninantis dalį problemų (kaip neapibrėžtumas, negebėjimo išnešioti jausmas ir pan.), negali to atpirkti. Galima sakyti, patyrusi persileidimą moteris visuomet jaučiasi, lyg turėtų „vienu

vaiku per mažai“.

Šis autentiškas motinos ryšys su prarastu kūdikiu atskleidžiamas Lee ir bendraautorių (2017) sisteminėje apžvalgoje, kurioje buvo įtraukta ir išanalizuota 15 empirinių bei teorinių straipsnių apie psichologinį distresą po persileidimo, taip pat paliečiant ir motinos bei vaisiaus ryšio temą ir įveiką po motiniškos netekties [116]. Pabrėžiama, kad motinoms būdingas sudėtingas savisaugos mechanizmas. Dar besitęsiant nėštumui moterys naudoja įvairias strategijas, kurios padeda save įtikinti ir išlaikyti viltį, kad kūdikis gims gyvas ir sveikas. Svarbu turėti omenyje, kad nuo pat prasidėjimo momento moters fiziniame kūne ir psichikoje vyksta daug reikšmingų pokyčių, kurie leidžia kurtis jos prisirišimui prie dar negimusio kūdikio [116]. Galima numanyti, kad būtent tai šį gedulą ir paverčia specifiniu ir komplikuotu, nes motinos ryšys su savo vaiku yra užsimezgęs ir savitas, nesvarbu, kad vaikas dar nespėjo gimti.

Net ir praėjus ilgesniam laikui po persileidimo, gedėjimą suaktyvina tam tikri simboliai – asociatyvios vietos, datos (pvz., metinės), prisiminimus sukeliantys aplinkiniai žmonės ar susitapatinimo situacijos (pvz., draugų kūdikis, kuris gimė panašiu metu, kaip ir turėjęs gimti prarastas kūdikis). Iš pirmo žvilgsnio, pykčio jausmas gali atrodyti neišreikštas, nes vyrauja jo nukreipimas į save – savęs kaltinimas, gėdos bei nepilnavertiškumo jausmai.

Literatūroje pastebima, kad šiam gedului taip pat ypač būdingas pyktis ir jo projektavimas į partnerį, gydytojus ar pažįstamus asmenis, kuriems pavyko sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį [113].

Gedulo tyrėjai akcentuoja: kadangi persileidimas yra netektis, ir šiuo atveju turi būti atliktas „gedulo darbas“ [90]. Rekomenduojami įveikos būdai – tai atsisveikinimas su vaisiaus palaikais (jų pamatymas, vardo vaikui suteikimas, simbolinis atsisveikinimo ritualas, malda, palaidojimas, laiško ar eilėraščio užrašymas ir pan.), taip pat moterims svarbu turėti galimybę pasikalbėti apie netektį su aplinkiniais [90, 112].